Mūsų užduotis buvo sukurti šių statinių trimačius modelius:

Archikatedros Bazilikos.

Varpinės.

Valdovų Rūmų pastatų komplekso.

 

 

Tai visiškai skirtingos užduotys.

Archikatedra Bazilika yra egzistuojantis statinys, o sukurti esamo statinio modelį - ypatingai sudėtinga užduotis.

Mažiausia klaida ar netikslumas neliktų nepastebėta kritikų. Juo labiau tai atsakingas modeliavimas, kadangi pats objektas yra kultinis istorinis statinys, ir menkiausias modelio nukrypimas nuo originalo galėtų sukelti neigiamas emocijas Lietuvos gyventojams.

Valdovų Rūmai, atvirkščiai, neegzistuojantis statinys, visiškai sugriautas daugiau kaip prieš šimtmetį. Tokiu būdu, mūsų kuriamas modelis - tai istorinė rekonstrukcija, kuri, kaip ir bet kuri rekonstrukcija, yra griežtos kritikos objektas. Be to, kritikos objektu būtų ne projektinė dokumentacija, kurios pagrindu mes kuriame modelį, o pats modelis, t.y. mūsų darbas.

 

Duomenys, kurių pagrindu mes planavome kurti minėtus trimačius modelius, taip pat buvo skirtingi.

Archikatedros Bazilikos modelio sudarymui mes gavome matavimo brėžinius popieriniame pavidale – planus, pjūvius, fasadus. Be to, mes turėjome istorinį objekto aprašymą.

Šių duomenų užteko pradėti darbus, tačiau nepakankamai, kad atlikti darbus pilna apimtimi, todėl mes planavome savarankiškai papildyti informaciją darbo eigoje.     

 

 

Kas liečia Valdovų Rūmų trimatį modelį, kurį mums reikėjo sukurti, tai čia ypatingų problemų nebuvo, nes mes planavome kurti modelį, panaudodami dokumentaciją, paruoštą programoje AutoCAD.

Trimačio modeliavimo požiūriu, Valdovų Rūmų statinių komplekso projektavimas nebuvo sudėtingas procesas. 

Pačiame objekte nėra jokių sudėtingų formų. Esantys atskiri arkų elementai lengvai modeliuojami, panaudojant standartinius bet kurios programinės įrangos instrumentus.

Dekoratyvinių elementų modeliavimas taip pat buvo nesudėtingas, juolab, kad ir pačių dekoratyvinių elementų buvo nedaug.

Duomenų perdavimui buvo naudojami standartiniai AutoCAD failai, išsaugoti .dwg ir .dxf formatu.  

Topo-duomenis mes taip pat planavome gauti iš programos AutoCAD nurodytais failų formatais.

 

 

Pradžioje pastatai buvo kuriami tūrių pavidalu – kaip konceptualios formos, naudojamos viso pastatų komplekso erdvinei analizei, kurios vėliau buvo detaliau apdorojamos ir tikslinamos, atsižvelgiant į gaunamą projektinę informaciją.  

Šiame etape pasitaikydavo daug projektinių duomenų neatitikimų, kuriuos mes operatyviai išaiškindavome, o informaciją apie klaidas perduodavome projektavimo grupei.

 

 

Kadangi tokio tipo projektuose nuolatos daromi įvairūs pakeitimai, tai ir kuriamas modelis pastoviai keitėsi – buvo koreguojami langų tipai, išmatavimai, kiekis, jų pozicija, tikslinamas sienų apdailos ornamentas, karnizų ir kitų elementų profiliai bei gabaritai.  

Daugiausiai buvo keičiamos ir koreguojamos stogo dangos. Dažniausiai atliktą darbą tekdavo perdaryti iš naujo, nes kai kurie pakeitimai buvo neredaguojami.  

 

Archikatedros Bazilikos modeliavimas

 

Prieš pradedant kurti istorinio pastato skaitmeninį prototipą, mes nuodugniai susipažinome su pastato istorija ir laiku, kuriame jis egzistavo. Tam tikslui mes naudojomės įvairiais informacijos šaltiniais – archyviniais dokumentais, matavimo brėžiniais (jeigu tokie buvo), piešiniais, graviūromis ir eskizais, fotonuotraukomis, rašytiniais liudytojų aprašymais, archeologiniais duomenimis ir kt.

 

Tik po to, kai mes surinkome, apdorojome, išnagrinėjome, o svarbiausia – įsisąmoninome visą informaciją, mes pradėjome kurti skaitmeninį prototipą.

Dirbdami su Archikatedros Bazilikos skaitmeniniu prototipu, mes sukaupėme didelį kiekį įvairiausios istorinės medžiagos, gautos iš įvairių, tiek atvirų, tiek ir uždarų šaltinių. Šios istorinės medžiagos pagrindu mes ir vykdėme savo darbus.

 

Pasimokę iš praeities klaidų ir įgyję neįkainojamos patirties, padedančios mums dabar išvengti nereikalingų laiko ir finansinių sąnaudų,  mes nusistatėme sau tokią taisyklę – dar prieš pasirašant sutartį su klientu ir prieš pradedant dirbti, būtina nuspręsti, kokia programinė įranga bus naudojama, kuriant virtualų modelį.  

Tam tikslui reikia konkrečiai žinoti:

Kokiems tikslams planuojama naudoti skaitmeninį modelį?

Koks turi būti modelio detalizacijos laipsnis?

Ar reikalinga tiksli modelio tekstūra?

Bus animuojamas visas modelis, ar tik atskiri jo elementai?

Ar planuojama ateityje modelį redaguoti?

Kokioje programinėje įrangoje klientas (užsakovas) planuoja naudoti mūsų sukrtą modelį?

 

 

Aikatedros Bazilikos statinių projektavimui mes naudojome Autodesk Revit programinę įrangą. 

Didžiąją dalį laiko užėmė darbų paruošimas ir planavimas – parengiamasis laikotarpis.  

Per šį laikotarpį mes nustatėme, kaip ir ką reikėtų daryti – pradedant sienomis ir baigiant skulptūromis, ir sudarėme kalendorinį darbų grafiką, pririštą prie kiekvieno pastato elemento.  

Kiekvienas egzistuojantis Archikatedros Bazilikos elementas, kurį mes planavome sumodeliuoti, buvo nufotografuotas iš skirtingų taškų, o fotografijos suskaitmenintos. 

Kiekvienoje nuotraukoje buvo mastelio reguliavimo liniuotė, skirta tolimesniam elementų gabaritų koregavimui.

Iš viso mes padarėme apie tūkstantį Archikatedros Bazilikos elementų nuotraukų skirtingu paros metu ir esant skirtingam apšvietimui.   

Nuotraukų pagrindu buvo padaryti kiekvieno modelio elemento darbiniai eskizai, nustatyti išmatavimai bei parametrai.

 

Darbas su „architektūriniu“ pastato modeliu programoje Revit užėmė šešias valandas, vietoj mūsų numatytų 8-ių. Per šį laiką, remdamiesi iš anksto paruoštais planais, fasadų vaizdais ir kitais eskizais, mes sukūrėme tokius elementus, kaip kintamo skerspjūvio sienos, kolonos, langai, durys, stogai, tame tarpe kupolai virš koplyčių, grindys ir sudėtingos formos perdengimai.    

Norime išskirti darbo su sienomis ypatumą – tai daugybė nišų sienose, kurias mes modeliavome programoje Revit, panaudodami išskaitomų tūrių metodą.

 

Dar dvi darbo dienas užtruko dekoratyvinių elementų sukūrimas ir jų paskirstymas modelyje -  tai rozetės, medaljonai, ornametrai ir kiti elementai (virš 2500), dauguma iš kurių kartojosi.    

Darbo ypatumas buvo tas, kad Archikatedros Bazilikos modelį reikėjo paruošti ir aukštos detalizacijos lygyje, ir žemos detalizacijos.    

Faktiškai mes turėjome paruošę kelis Archikatedros Bazilikos modelius.  

Planuojant darbus, mes buvome numatę dekoratyvinių elementų detalizacijai paskirti keturias dienas, todėl sutaupytas laikas leido mums daugiau dėmesio skirti darbui su skulptūromis.   

Trijų skulptūrų, išsidėsčiusių virš Katedros frontono, sukūrimui mes sugaišome daugiau kaip keturias dienas.  

Be to, mes sumodeliavome šešias Lietuvos Kunigaikštystės kunigaikščių skulptūras ir penkias Jezuitų Ordino šventųjų skulptūras, išsidėsčiusias nišose.

 

Kuriant skulptūras mums teko „kovoti“ su daugybe briaunų, kurių skaičių būtina buvo optimizuoti.

Galimybė modelio pagrindui naudoti iš anksto suskaitmenintas fotonuotraukas leido mums sėkmingai modeliuoti atskiras detales iš skirtingų kampų.    

Esant reikalui, mes galėjome pateikti Archikatedros Bazilikos modelį skirtingame detalizacijos lygyje, keičiant matomumo parametrus. 

 

Įjungus režimą “Medium” ir “Fine”, skulptūrų modelis nebuvo rodomas, o buvo atvaizduojamas skulptūrų eskizas (2D kontūras). 3D modelis buvo matomas tik režime “Fine”. 

Tokiu būdu, režime „Fine“ buvo matomos tik 3D skulptūros; režime „Coarse“ – tik 2D eskizas; režime „Medium“ nesimatė nieko.  

Suplanuotas darbas su bokštu (varpine) užtruko tris dienas, vietoj numatytų penkių pagal grafiką.  

Sudėtingiausia buvo sukurti apatinės, pačios seniausios bokšto dalies sienas, kurias teko kurti ne tik pagal matavimo brėžinius, bet ir pagal papildomas projekcijas, padarytas iš skaitmeninių vaizdų.  

 

 

Kadangi užsakovas reikalavo, jog Archikatedros Bazilikos skaitmeniniame prototipe būtų statybinės konstrukcijos, tai mes sukūrėme konstrukcinio modelio variantą. Šį variantą galima buvo atvaizduoti arba išimti iš bendro modelio, kas leido, esant reikalui, pateikti visą arba dalinę informaciją apie pastatą.   

Mes sumodeliavome visus konstrukcinius pastato elementus, tame tarpe ir stogo gegnių konstrukciją.

Vėliau stogo konstrukcijos elementus – gegnes, sijas ir kt., mes modeliavome, panaudodami standartinius programos Revit instrumentus - “Stogo gegnių konstrukcijos”.

Šiame etape mes sukūrėme parametrines fermų ir sijų šeimas. 

Standartinių Revit instrumentų ir mūsų sukurtų šeimų panaudojimas leido tiksliai parametriškai pozicionuoti pastato elementus bei jų sujungimus.

 

 

Dar prieš pradedant dirbti su Archikatedros Bazilikos modeliu mes programoje Revit sukūrėme tokių elementų, kaip langai ir durys, parametrines šeimas. Šiuos elementus mes surišome su dekoro elementais (kaip įkeltus komponentus) ir tokiu būdu, pavyzdžiui, statant langą, kartu į projektą buvo įkeliami ir kiti elementai – palangės, angų apdaila, dekoro elementai ir kt.

 

Kadangi programoje Revit galima reguliuoti į šeimą įkeltų komponentų matomumą, tai mes gavome reguliuojamos detalizacijos modelį. Kiekvienam objektui mes priskyrėme medžiagą galimai tolimesnei vizualizacijai. Vietoj tekstūros mes naudojome realias skaitmenines nuotraukas. 

 

Mes maksimaliai tiksliai atkūrėme šešių kolonų kolonadą prie pagrindinio įėjimo. Kolonos skirtingame aukštyje yra kintamo skerspjūvio, į ką būtina buvo atsižvelgti kuriant modelį.

 

 

Iš viso mes sumodeliavome daugiau kaip 2500 dekoro elementų, tokių kaip rozetės, medaljonai ir kt., kuriems  vėliau buvo priskirtos tekstūros galimai tolimesnei vizualizacijai.

 

Mes nuolatos naudojome trimačio objekto “keitimo” į dvimatį eskizą metodą, tuo užsitikrindami galimybę greitai ir lengvai manipuliuoti architektūriniu modeliu su daugybe dekoratyvinių elementų.

 

Šv. Kazimiero koplyčios modeliavimas buvo atskiras mūsų darbų etapas, į kurį mes žiūrėjome labai atsakingai. Iš anksto buvo suderintas koplyčios dekoratyvinių elementų, kuriuos reikėjo sumodeliuoti, sąrašas.  

Mes paruošėme begalę eskizų, kuriuos vėliau naudojome kaip modelio pagrindą įvairiose projekcijose. Eskizai buvo ruošiami skaitmeninių nuotraukų pagrindu ir turėjo kontrolinius taškus, padedančius tiksliai nustatyti modeliavimo ribas.  

 

Ypatingą dėmesį mes skyrėme langų angoms, kurių modeliavimas buvo pakankamai sudėtingas ir pareikalavo papildomų laiko sąnaudų.